Moteris

Išsivaliusi nuo sentimentų,
Ledinių vėjų praplauta,
Kad numirus vėl atgimčiau,
Tapati, bet kitokia...


Likai stovėti, egzistuoti, būti,
Laikui ranka ištiesta.
Tikėjais, kad jis taip lengvai pražudo?
Pamiršai? Aš kitokia...


Toli nuo tavo rudenų pabėgus
Ir kartu kaip laikas amžina,
Aš laikinai ištirpsiu tartum sniegas
Ir sugrįšiu kaip kaitra.


O tu likai stovėti, pūti, žūti,
Pasauliui ranka nusverta.
Norėjai, kad taip lengvai pražūčiau?
Tu pamiršai? Aš amžina...